Istorijos įvykiai buvo ruošiami
mano atėjimui į pasaulį
ne mažiau nei Išganytojo atėjimui.
Laikas turėjo būti pribrendęs,
vieta tinkama,
aplinkybės susiklosčiusios
prieš man galint gimti.
Dievas išrinko tėvus savo Sūnui
ir apdovanojo juos tokiu charakteriu, kokio jiems reikėjo
vaikui, kuris turėjo gimti.
Aš kalbuosi su Dievu apie vyrą ir moterį, kuriuos jis išrinko
būti mano tėvais
kol suprantu, kad jie turėjo būti
tokie žmonės, kokie jie buvo,
kad aš tapčiau,
kuo Dievas norėjo, kad būčiau.
Vaikas Jėzus ateina kaip ir kiekvienas kitas vaikas,
Kad atneštų pasauliui žinią.
Kokią žinią atnešti aš atėjau?
Aš prašau Viešpaties vedimo, kad ją išreikščiau
žodžiu
ar įvaizdžiu.
Kristus ateina į šį pasaulį
kad eitų konkrečiu keliu,
priimtų konkretų likimą.
Jis sąmoningai įvykdė, kas buvo jam „užrašyta“.
Kai žvelgiu atgal, matau ir stebiuosi, kas buvo „užrašyta“,
ir iki šiol buvo įvykdyta
mano pačios gyvenime,
ir kiekvienai to įrašo daliai,
kad ir labai mažai,
aš tariu „Ačiū“,
kad padaryčiau ją šventą savo dėkingumu.
Aš žiūriu su lūkesčiu
ir nuolaidumu
į viską, kas bus,
ir kaip Kristus
aš tariu „Taip, teįvyksta“.
Galiausiai aš prisimenu tą giesmę, kurią giedojo angelai,
kai gimė Kristus.
Jie giedojo apie taiką ir džiaugsmą,
kurie teikia Dievui šlovę.
Ar aš esu girdėjusi tą giesmę, kurią giedojo angelai,
kai aš gimiau?
Aš matau su džiaugsmu, kas buvo padaryta per mane,
kad pasaulis taptų geresnis,
ir prisijungiu prie tų angelų
giesmėje, kurią jie giedojo
švęsdami mano gimimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą