KRISTUS
Netikėtas susitikimas
Mano santykis su Jėzumi Kristumi
yra pats svarbiausias,
nes esu jo mokinė.
Šiomis pratybomis siekiu tą ryšį pagilinti.
Įsivaizduoju, kad man pasakoma, kad sutiksiu jį
ant vienišos viršukalnės,
ir iš karto išsiruošiu į tą vietą.
Kokie jausmai kyla manyje, kai galvoju,
kad greitai susitiksiu su Jėzumi Kristumi?
Savo kalno vienumoje žvelgiu į lygumas apačioje.
Tada suvokiu, kad jis yra čia.
Kaip jis man pasirodo?
Ir kokia yra mano reakcija į jo buvimą?
Kalbuosi su juo apie mūsų draugystę.
Geriausia pradėti nuo to, kas blogai.
blogi jausmai, kuriuos paprastai jaučiame
savo draugams paprastai yra du:
pasipiktinimas ir baimė.
Aš piktinuosi savo draugais, kai man jie tampa našta,
kai jie iš manęs reikalauja to,
ko nenoriu jiems duoti,
kai jie tampa savininkiški,
suvaržo mano laisvę,
nesuteikia to, ko noriu ar reikia.
Jei pasipiktinimai tūno many,
mano santykiui išeis į naudą,
jei juos įsisąmoninsiu.
Tad klausiu savęs, ar Jėzus yra našta,
ar jis yra toks draugas, kurio nusiskundimai
kelia kaltės jausmą,
kuris mane spaudžia,
kelia reikalavimus, kuriuos įvykdyti nesu pasiruošusi,
riboja mano laisvę savininkiškumu?
Jei taip, pasakau jam tai visai atvirai,
ir girdžiu, kaip jis atsako,
tada suprantu, kad tai ne jis,
o iškreiptas jo įvaizdis
buvo tai, kas piktina.
Baimė yra kitas neigiamas jausmas:
leidžiu Jėzui išaiškinti, kad jei jo bijausi,
man vis dar reikia suprasti meilės besąlygiškumą,
kad jaustis besąlygiškai mylima reiškia žinoti,
kad tobula meilė padaro galą baimei.
Išsiaiškinę, kas mus skiria,
toliau peržvelgiame patį santykį.
Kokie būdvardžiai geriausiai apibūdintų mūsų draugystę?
jie gali būti neigiami, nevienareikšmiški, net prieštaringi,
bet jei yra tinkami,
padės pagilinti santykį
tomis įžvalgomis, kurias atskleis.
O kokios analogijos?
Jis ir aš nusprendžiame,
kokie įvaizdžiai būtų geriausi
simbolizuoti mūsų draugystę.
Nuo dabarties mes pereiname prie praeities.
Galvoju, koks Jėzus Kristus buvo man vaikystėje
ir skirtingais augimo tarpsniais.
Galvoju apie pakilimus ir nuosmukius,
kurie ištiko mūsų santykius.
Mūsų santykiui reikia dar vieno dalyko:
aš išdėstau savo lūkesčius jam –
ko tikiuosi, kad jis dėl manęs padarys
ir kuo man bus
ir ko iš jo noriu.
Ir aš klausiu, ko jis tikisi iš manęs.
Ir aš klausiu, ko tikisi iš manęs jis.
Atėjo laikas jam eiti,
tad jis ir aš, žvelgiame į ateitį.
Kokios ateities mes norime
savo santykiui?
Ar yra kažkas konkretaus, ką aš dėl to galiu padaryti?
Jo buvimas blėsta,
o aš stoviniuoju ant kalno,
kad dar kiek pasimėgaučiau ta nuotaika,
kurią sukūrė manyje susitikimas su Jėzumi.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą