Neišsenkančios versmės
Aš ieškau atgaivos, palaikymo ir
gydymo šaltinių,
kurių mano dvasiai, kaip ir mano kūnui,
nuolat reikia.
Vėl esu suvienyta
- mano savastis yra man grąžinta
vienatvėje ir tyloje.
Taigi dabar siekiu nutildyti žodį ir mintį
suvokdama garsus aplink mane,
ar savo kūno pojūčius,
ar savo kvėpavimą.
Man suteikia energijos meilė.
Taigi susigrąžinu
ir iš naujo išgyvenu
laiką, kai jaučiausi mylima,
globojama ir branginama.
Ir aš regiu save meilėje einančią
pas draugus,
pas tuos, kurie stokoja,
ir pas kiekvieną gyvą sutvėrimą.
Atgyju kūrybiškumo valandomis.
Kaip tai reiškiasi mano gyvenime?
Gaunu ramybę ir gydymą
iš savo šaknų gamtoje.
Prisimenu, kas vyksta, kai esu darnoje
su žeme ir dangumi,
su kalnais, upėmis, vandenynais,
ir daugybe gamtos nuotaikų
ir gamtos metų laikais.
Viską randu maldoje,
kuri man yra aromatas ir maistas,
namai, skydas ir gaivusis gėrimas.
Prisimenu savo maldos metų laikus:
akimirkas, kai verkiau iš širdgėlos,
kupinas džiugaus dėkingumo dienas,
ramumo,
buvimo,
garbinimo valandas.
Ir aš išsakau maldą, ar dainą, ar eilėraštį,
kurį aš pamėgau,
kurį norėčiau turėti šalia per visą gyvenimą,
kurį norėčiau, kad tartų mano lūpos man mirštant.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą