Versta Ramunės
Paslaptis
Išsiruošiu ieškoti laimės šaltinio.
Pažvelgiu į neturtingo laimingo žmogaus gyvenimą,
kalbuosi su juo stengdamasi suvokti
kas daro šį žmogų laimingu.
Svarstau apie prastos sveikatos džiugų žmogų,
esantį fiziniame skausme,
ir vėl kalbuosi ieškodama,
kas daro ją džiugia.
Tą patį darau su reputaciją praradusiu laimingu asmeniu.
Įžengiu į kalėjimą
ir savo nuostabai randu net ten laimingą žmogų.
Ji papasakoja kas ją daro laiminga.
Tada stebiu nelaimingus žmones,
kurie yra laisvi,
turtingi,
galingi,
gerbiami.
Kalbuosi su jais ir kai jie kalba,
Atidžiai klausausi jų skundų.
Vakar turėjau progų, kurių nepastebėjau,
būti laiminga.
Dabar jas matau.
Yra nesuvokiama,
kad kas nors galėtų būti dėkingas ir tuo pačiu nelaimingas.
Dėkoju Viešpačiui už kiekvieną vakar dienos įvykį
ir pastebiu kokią įtaką tai man daro.
Ir už dalykus, kuriuos vadinu nemaloniais, nenorimais
– ieškau gėrio, kuris iš jų kyla...
– jų pasėtas sėklas augimui...
ir randu priežastį net už juos dėkoti.
Galiausiai regiu save keliaujantį
per kiekvieną šios dienos akimirką
dėkingume
– ir laimėje.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą