de Mello. Klajoklis. 41 - 43

Klajoklis

Jėzus sako: „Žmogus turi atgimti,
kad pamatytų Dievo Karalystę.“
Kad geriau tai suvokčiau,
studijuoju šiuos žodžius.

Kontempliuoju embriono tamsųjį pasaulį,
o tada žvelgiu į įsimylėjusio žmogaus gyvenimą.

Matau žmogiškos kančios skausmą,
o tada įsčių patogumą.

Tik žvelgiu, be jokio vertinimo,
nes jau vien šie priešingi vaizdai
mokys mano širdį.

Regiu pasaulį, kurio nepažįsta embrionas:
saulėlydžio garbę,
nakties minkštumą,
vandenyno didingumą.

Tada mano mintyse pradeda drumstis
džiaugsmo
ir skausmo,
ir baimės,
ir taikos,
ir mirties,
ir žiaurumo vaizdai,
kiekvienas kaip prieštara
įsčių ramybei.

Manyje kyla klausimas:
jei galėčiau pasirinkti, ką pasirinkčiau
– gyvenimo pakilimus ir nuopuolius, ar įsčių patogumą?
Mano atsakymas bylos ar turiu tai, ko reikia atgimimui.

Ne ką daugiau galiu padaryti, kad atgimčiau,
nei galėjau, kai pirmą kartą gimiau.
Bet du dalykus galiu padaryti.

Pirmas: Galiu suteikti sau reikiamo peno.
Kūdikis gimęs prieš laiką prapuls.
Turiu būti ryšyje su daiktais,
vietomis,
užsiėmimais,
asmenimis,
kurie teikia man džiaugsmą ir meilę, ir grožį.
Sočiai geriu iš šių šaltinių,
su dėkingumu,
be kaltės.

Antras: Galiu pavydžiai saugoti
savo laisvę ir nepriklausomybę.

Turiu išmokti laikytis
šaltinių iš kurių geriu
ir neįstrigti;
mėgautis ir nesisavinti;
ieškoti peno ir nesuleisti šaknų.
Nes turiu būti nuolat pasiruošęs
pajudėti, atgimimo laikui atėjus.

Tada sąžiningai pažvelgiu į savo baimes,
nes tai baimė užmuša mano laisvę
ir verčia mane įsikabinti.

Įsikabinu žmonių bendrijos,
nes bijau būti vienas;
įsikabinu populiarumo
ir bijau įžeisti;
įsikabinu draugų ir šeimos,
nes bijau būti atstumtas;
autoriteto, dėl baimes likti be pagalbos;
tradicinių įsitikinimų saugumo ir nenoriu jų pasikeitimo.
Galiausiai, įsikabinu to, kas pažįstama,
Žinoma ir sena,
nes bijau atgimti
– žengti į pasaulį,
kuris yra naujas, nepažįstamas ir nežinomas.

Mąstau kaip šiandien ragausiu meilės,
ir džiaugsmo,
ir ramybės,
ir malonumų.

Mąstau kokiu būdu ieškosiu nepriklausomybės ir laisvės:
rizika, kuriai ryšiuos
– nepatogumai, kuriuos priimsiu,
pasikeitimai, kuriems atsiversiu
– kaip tolimas pasiruošimas tai dienai,
kai gimsiu kitam, platesniam pasauliui.

Versta Ramunės