Atsimenu tuos kartus,
kai Jėzus Kristus pasakė "Ateikite!"
žmonėms Evangelijoje.
Įsivaizduoju, kad girdžiu tą žodį
šiandien skiriamą man.
Kai du Jono mokiniai
paklausė Jėzaus, kur jis gyvenąs,
šis atsakė, -Ateikite ir pamatysite.
Kalbu su juo apie dalykus, kuriuos mačiau
nuo tos dienos, kai jis pirmą kart mane pakvietė
būti su juo,
dalykus, kuriuos jis man parodė.
Tada prisimenu Pilypo žodžius:
- Parodyk mums Tėvą -
ir bus mums gana.
Ar yra kas nors, ką dar norėčiau, kad jis man parodytų?
Kiekvienam šių mokinių Jėzus sakė:
- Ateik, sek manimi.
Klausiu savęs, ką sekimas juo padarė man
per visus tuos metus.
Kitas "Ateik":
Jėzus taria žvejams paežerėje,
- Ateikite ir aš jus padarysiu žmonių žvejais".
Galvoju apie įkvėpimą,
kurį kartais kitiems suteikdavau.
Galvoju apie tuos, kurių gerumą arba kurių talentus
pažadinau savo meile.
Galvoju, kaip kartais atnešdavau tikėjimą
ten, kur buvo baimė,
paguodą, kur buvo skausmas,
meilę, kuri pakeitė abejingumą,
taiką sutramdyti prievartą.
Galvoju apie tuos, kurie buvo įsiurbti kasdienių smulkmenų,
kol dėl manęs
išgirdo kvietimą kažkam didesniam.
Ir aš pasilieku jo žodžiuose:
- Ateikite, ir aš jus padarysiu žmonių žvejais.
Ateikite visi, kurie esat pavargę ir prislėgti,
ir aš jus pailsinsiu.
Kvietimas rasti savo atilsį jame!
Kokie žodžiai veržiasi iš mano lūpų,
kai girdžiu jį sakant šiuos žodžius man?
Ir pagaliau: - Kiekviena, kuris yra ištroškęs,
teateina pas mane ir geria.
Kaip numalšinti troškulį
Jėzuje Kristuje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą