Rizika
Prisimenu Pauliaus žodžius:
- Būkite tokio nusistatymo
kaip Kristus Jėzus.
Prašau Viešpatį, kad jis pasiūlytų man savo širdį.
Matau, kaip jis išima mano akmeninę širdį,
jos vieton įdeda gyvą širdį.
Mane apima keistas jausmas,
grįžtant į savo pasaulį
su kažkieno kito širdimi.
Jaučiu poreikį melstis.
Skubu įprastinėn savo maldos vieton
ir jaučiu savo naująją širdį darant neįprastus dalykus.
Žingsniuoju judria gatve.
Kaip įprasta, visur daugybė žmonių,
o aš šiandien žiūriu į juos, savo nuostabai,
neįprastai, kitaip.
Juos stebint prabunda mintys ir jausmai
visai kitokie, nei tie, prie kurių esu pratusi.
Susiruošiu namo
ir eidamas žiūriu į medžius ir paukščius,
debesis ir gyvūnus, ir visą gamtą
kitokiu žvilgsniu.
Namie,
darbe,
žiūriu į žmones, kurių nemėgstu
ir matau, kad reaguoju į juos kitaip.
Tas pat atsitinka
su žmonėmis, kuriems anksčiau nieko nejaučiau.
Ir aš suvokiu, savo nuostabai, kad esu kitokia
net su tais, kuriuos myliu.
Pastebiu, kad su naująja savo širdimi
esu stipri tose situacijose,
kurių anksčiau vengiau.
Kartais
mano širdis tirpsta iš švelnumo,
o kartais dega pasipiktinimu.
Mano naujoji širdis padaro mane laisvą:
nenustoju branginti daugelio dalykų,
bet prisirišimas pradingsta
- jaučiuosi laisva juos paleisti.
Su malonumu tai išbandau,
pereidama nuo vieno prisirišimo prie kito.
Tuomet, mano siaubui, ji stumia mane į tokias situacijas,
kuriose aš turiu nemalonumų.
Įsiveliu į dalykus,
kurie padaro galą mano patogumo troškimui.
Sakau dalykus, kurie kelia prieštaravimus.
Galiausiai grįžtu Viešpaties akivaizdon
grąžinti jam širdį.
Buvo nuostabu turėti įdėtą
paties Kristaus širdį.
Bet aš žinau, kad tam dar nesu pasiruošusi.
Man vis dar reikia truputį apsisaugoti.
Tačiau net atsiėmusi savo skurdžią širdį,
žinau, būsiu kitoks žmogus,
nes jaučiau, kad ir akimirką,
ką reiškia būti tokios širdies, tokio nusistatymo,
kaip Jėzus Kristus, mūsų Viešpats.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą