Aiškumas
Esu labai tamsiame kambaryje
ir Jėzus Kristus pasirodo man.
Apsireiškimas pamažu darosi vis ryškesnis,
jo švytėjimas užlieja visa aplink,
paversdamas visus daiktus
grožybėmis.
Atsiveriu šiam perkeičiančiam regėjimui,
ir pamatau, kaip esu visiškai kitokia.
Kurį laiką kontempliuoju tai,
kas manyje buvo nuskaistinta.
Apsireiškęs atkreipia mano dėmesį į sieną -
ant jos matau reginį:
man parodoma, ką gero esu padariusi
ir kas buvo padaryta per mane
kiekvienu mano gyvenimo laikotarpiu.
Reginys pasikeičia,
ir man atskleidžiama
tai, kame aš išgyvenau augimą:
išsklaidytos baimės,
nugalėti blogi jausmai,
„neįmanomybės“, kurios tapo įmanomomis.
Tame apšviestame ekrane
matau kiekvieno savo gyvenimo etapo žavesį:
kūdikystės... vaikystės... paauglystės.
Ir per simbolius man padedama suprasti,
kokia yra mano buvimo prasmė.
Vaizdiniai mainosi tame ekrane,
o aš toliau juos stebiu su džiaugsmu ir nuostaba.
Suskaičiuoju jų bent tuziną.
Ir paskiausiai
man parodomas grožis ir prasmė
tos dienos, kuri dar bus.
Dabar ekranas išnyksta
ir aš jaučiu Viešpaties buvimą,
kol ir šis išblėsta,
o aš lieku vienui viena tamsoje
su širdimi, atgaivinta to, kas
man buvo apreikšta.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą